“Ko siektume šiuo renginiu? Norime, kad po renginio darbuotojai didžiuotųsi, kad dirba mūsų įmonėje”. Taip pokalbyje man pasakė vienos įmonės vadovas. Prioritetai aiškūs – ši įmonė kiekvienu veiksmu siekia sukurti pridėtinę naudą savo verslui. Tai vienas požiūris. Bet daugybė vadovų mano kitaip: kad renginiai – tai išlaidos. O gal jiems paprasčiausiai nepasisekė – pamiršo vieną smulkmeną?
Renginių tikslai
“Buvo faina, tačiau kas iš to įmonei?” – tai tipiška replika po renginio. Ir tuo pačiu simptomas, kad renginys buvo organizuotas neprofesionaliai. Nes jeigu vadovas siekia naudos, kiekvienam renginiui pirmiausia išsikelia tikslus, atitinkančius įmonės pagrindinius KPI (Key Performance Indicators). Pvz.: mums svarbu, kad mažėtų darbuotojų kaita ir didėtų jų pasitenkinimas įmone. Žinoma, sunku įvertinti, kiek procentų konkretus renginys padidins darbuotojų pasitenkinimą, tačiau siekdami, kad renginys būtų naudingas, o ne tik smagus, prie savo ilgalaikio tikslo priartėjame labiau. Tarkim, kai kuriose kompanijose įprasta, kad pasiekus užsibrėžtus pardavimų/apyvartos rezultatus, darbuotojai apdovanojami ne tik piniginiais bonusais, bet ir išskirtiniu renginiu. Vertingą renginį darbuotojai atsimena ilgai ir vertina kaip investiciją į juos.
Žinoma, svarbu atsižvelgti į darbuotojų statusą, išsilavinimą, skonį – kad renginio koncepcija tiktų jiems. Labai gerai, kai dėl renginio sprendžia ne vienas personalo darbuotojas, o bent keletas padalinių vadovų: kai daugiau nuomonių – geriau išgryninamas renginio turinys ir nauda.
Kada atsiranda poreikis renginiams?
Padalinių nesusikalbėjimas – pažįstamas daugeliui didesnių įmonių: pardavimų departamentas neranda bendros kalbos su rinkodaros žmonėmis, finansininkai – su gamybininkais ir pan. Kas panaikina vidinius komunikacijos barjerus? Bendra veikla už įmonės ribų! Ir nebūtinai reikia brangaus renginio su prašmatnia vakariene – užtenka visiems kartu nuvykti į mišką ir pasodinti keletą medelių. Ir gamtai nauda, ir tarpusavio supratimas geresnis.
Kai susiformuoja naujas padalinys ar komanda – renginys gali būti geru simbolišku startu veiklos pradžiai (dar geriau, jei jis papildytas mokymais ir trūkstamų kompetencijų ugdymu). Čia panašiai kaip šampano butelis į naujo laivo bortą – simbolizuoja sėkmingą plaukiojimą…
Renginio tikslas gali būti ir pažintinis-kultūrinis: kad didintų darbuotojų savivertę, plėstų akiratį ir pasaulėžiūrą. Tokiu būdu kompanija gerina savo, kaip geidžiamo darbdavio, įvaizdį. Neaktualu šiais laikais? Bet juk konkurencinių pranašumų labiausiai reikės pasibaigus sunkmečiui – laimės tie, kas turės labiausiai motyvuotą ir kvalifikuotą kolektyvą.
Renginiai gali būti puikiai “sustyguoti” santykius tarp vadovų ir kolektyvo. Dažnai vadovai bijo kvailai pasirodyti prieš pavaldinius. Tačiau direktorius, susitapatinęs su kolektyvu, užsideda didelį pliusą kaip “nepasikėlęs” ir savas. Mačiau tokių įmonių. Atmosfera jose gerokai draugiškesnė ir darbingesnė.
Kad nešvaistytume, o investuotume
Ką daryti, kad įmonės renginys būtų ne pinigų švaistymas, o investicija:
- apsibrėžti renginio tikslus ir pasitikrinti, kad jie derėtų su bendrais įmonės tikslais;
- stiprinti įmonės korporatyvinį identitetą – renginys turi atspindėti įmonės politiką ir vertybes;
- skatinti žmonių kūrybiškumą ir maksimalų įsitraukimą į renginio eigą;
- vadovus įtraukti į veiksmą ir paversti eiliniais dalyviais, o ne “eiliniais” stebėtojais;
- kurti renginių tradicijas (pvz. lojalumo renginys už pasiektus rezultatus ir pan.).
Beje, gal įdomu, ar pavyko straipsnio pradžioje minėtam vadovui pasiekti savo tikslą? Taip, ir netgi su kaupu. Darbuotojai dėkojo.
