Gana dažnai tenka lankytis įvairiuose viešuose verslo renginiuose – klubų susitikimuose, pristatymuose, seminaruose, parodose. Be juose gaunamos naudingos informacijos ar žinių, didelė tokių renginių vertė – nauji užmegzti kontaktai. Svarbu tik įveikti savo vidinius stabdžius ir tuos ryšius kantriai “megzti” tiesiogine žodžio prasme.
Pačiam įsteigus Verslo Laisvalaikio klubą, akivaizdžiai matosi jame besilankančių žmonių įvairios kontaktų paieškos strategijos. Vienos jų pasiteisina, kitos ne. Tad pabandžiau apibendrinti iš savo patirties, kaip elgtis, kad iš susitikimo išeitum bent su keletu potencialiai naudingų vizitinių kortelių kišenėje.
Visų pirma nusistatykite tikslą, kiek žmonių norite pakalbinti. Taip, būtent, nusistatykite tikslą! Puiku, jei iš anksto žinote, kokie žmonės dalyvaus. Ateisite jau apsisprendęs, ką būtinai reikės pašnekinti. Jei ne, tuomet renginyje iš kalbų bei užuominų nuspręsite, kurie dalyviai yra Jums potencialiai įdomiausi.
Jeigu kažką jau pažįstate iš anksčiau, galite “apšilimui” su tuo asmeniu persimesti keletu žodelių – taip pajusite bendravimo skonį ir drąsiau galėsite užkalbinti nepažįstamus žmones.
Rekomenduoju nesėti vizitinių kortelių į kairę ir į dešinę. Žmonės nemėgsta “spamerių”, kurių vienintelis tikslas – kuo daugiau išdalinti savo kontaktų.
Turime dvi ausis ir tik vieną burną, tad klausymo bei kalbėjimo santykis turi būti proporcingas. Išklausę pašnekovą, apie save kalbėkite glaustai ir konkrečiai.
Nesistenkite nieko parduoti! Tikslas yra užmegzti pirmą kol kas trapų ryšį, o dideli kontraktai galbūt ateis ateityje, jei veiksite kryptingai ir abipusiai naudingai.
Pasistenkite kitiems žmonėms padėti ar patarti, jei jie to pageidauja. Kiekviena nuoširdi pagalba ar tiesiog informacijos suteikimas – mažas žingsnelis link geresnio abipusio kontakto.
Neužsikalbėkite per ilgai su vienu žmogumi, kad ir kaip malonu būtų su juo bendrauti. Jeigu iš visų sutiktųjų vienas yra Jums ypatingai svarbus asmuo – galėsite su juo susitikti kada nors vėliau.
Jeigu įmanoma, trumpai užsirašykite, apie ką kalbėjote su sutiktais žmonėmis – vėliau bus paprasčiau pratęsti pokalbį.
Tesėkite, ką pažadėjote. Jeigu sutarėte duoti informaciją arba tiesiog paskambinti – taip ir padarykite.
Sėkmingam verslui arba karjerai įtaką daro ne tik tai, ką išmanote, bet ir tai, kiek žmonių pažįstate. Išnaudokite viešus renginius abiems tikslams pasiekti.
Kaip užmegzti pokalbį ir jį palaikyti – atskira tema, ji puikiai aprašyta www.prezentavimas.lt.
“Ko siektume šiuo renginiu? Norime, kad po renginio darbuotojai didžiuotųsi, kad dirba mūsų įmonėje”. Taip pokalbyje man pasakė vienos įmonės vadovas. Prioritetai aiškūs – ši įmonė kiekvienu veiksmu siekia sukurti pridėtinę naudą savo verslui. Tai vienas požiūris. Bet daugybė vadovų mano kitaip: kad renginiai – tai išlaidos. O gal jiems paprasčiausiai nepasisekė – pamiršo vieną smulkmeną?
Renginių tikslai
“Buvo faina, tačiau kas iš to įmonei?” – tai tipiška replika po renginio. Ir tuo pačiu simptomas, kad renginys buvo organizuotas neprofesionaliai. Nes jeigu vadovas siekia naudos, kiekvienam renginiui pirmiausia išsikelia tikslus, atitinkančius įmonės pagrindinius KPI (Key Performance Indicators). Pvz.: mums svarbu, kad mažėtų darbuotojų kaita ir didėtų jų pasitenkinimas įmone. Žinoma, sunku įvertinti, kiek procentų konkretus renginys padidins darbuotojų pasitenkinimą, tačiau siekdami, kad renginys būtų naudingas, o ne tik smagus, prie savo ilgalaikio tikslo priartėjame labiau. Tarkim, kai kuriose kompanijose įprasta, kad pasiekus užsibrėžtus pardavimų/apyvartos rezultatus, darbuotojai apdovanojami ne tik piniginiais bonusais, bet ir išskirtiniu renginiu. Vertingą renginį darbuotojai atsimena ilgai ir vertina kaip investiciją į juos.
Žinoma, svarbu atsižvelgti į darbuotojų statusą, išsilavinimą, skonį – kad renginio koncepcija tiktų jiems. Labai gerai, kai dėl renginio sprendžia ne vienas personalo darbuotojas, o bent keletas padalinių vadovų: kai daugiau nuomonių – geriau išgryninamas renginio turinys ir nauda.
Kada atsiranda poreikis renginiams?
Padalinių nesusikalbėjimas – pažįstamas daugeliui didesnių įmonių: pardavimų departamentas neranda bendros kalbos su rinkodaros žmonėmis, finansininkai – su gamybininkais ir pan. Kas panaikina vidinius komunikacijos barjerus? Bendra veikla už įmonės ribų! Ir nebūtinai reikia brangaus renginio su prašmatnia vakariene – užtenka visiems kartu nuvykti į mišką ir pasodinti keletą medelių. Ir gamtai nauda, ir tarpusavio supratimas geresnis.
Kai susiformuoja naujas padalinys ar komanda – renginys gali būti geru simbolišku startu veiklos pradžiai (dar geriau, jei jis papildytas mokymais ir trūkstamų kompetencijų ugdymu). Čia panašiai kaip šampano butelis į naujo laivo bortą – simbolizuoja sėkmingą plaukiojimą…
Renginio tikslas gali būti ir pažintinis-kultūrinis: kad didintų darbuotojų savivertę, plėstų akiratį ir pasaulėžiūrą. Tokiu būdu kompanija gerina savo, kaip geidžiamo darbdavio, įvaizdį. Neaktualu šiais laikais? Bet juk konkurencinių pranašumų labiausiai reikės pasibaigus sunkmečiui – laimės tie, kas turės labiausiai motyvuotą ir kvalifikuotą kolektyvą.
Renginiai gali būti puikiai “sustyguoti” santykius tarp vadovų ir kolektyvo. Dažnai vadovai bijo kvailai pasirodyti prieš pavaldinius. Tačiau direktorius, susitapatinęs su kolektyvu, užsideda didelį pliusą kaip “nepasikėlęs” ir savas. Mačiau tokių įmonių. Atmosfera jose gerokai draugiškesnė ir darbingesnė.
Kad nešvaistytume, o investuotume
Ką daryti, kad įmonės renginys būtų ne pinigų švaistymas, o investicija:
apsibrėžti renginio tikslus ir pasitikrinti, kad jie derėtų su bendrais įmonės tikslais;
stiprinti įmonės korporatyvinį identitetą – renginys turi atspindėti įmonės politiką ir vertybes;
skatinti žmonių kūrybiškumą ir maksimalų įsitraukimą į renginio eigą;
vadovus įtraukti į veiksmą ir paversti eiliniais dalyviais, o ne “eiliniais” stebėtojais;
kurti renginių tradicijas (pvz. lojalumo renginys už pasiektus rezultatus ir pan.).
Beje, gal įdomu, ar pavyko straipsnio pradžioje minėtam vadovui pasiekti savo tikslą? Taip, ir netgi su kaupu. Darbuotojai dėkojo.
Visi mes kiekvieną dieną žaidžiame. Žaidžiame bendraudami, dirbdami, šeimoje, laisvalaikio metu. Ir tai nereiškia, kad esame nerimti, kad neatliekame savo pareigų. Tiesiog kiekvienas mūsų veiksmas, kad ir ką bedarytume, yra nukreiptas gauti kažkokią naudą arba atlygį: ieškome geresnio darbo, siekiame didesnio atlygio, norime padidinti įmonės apyvartą, norime užsitikrinti didesnę pagarbą sau ir pan. Gauname naudą – reiškia laimime, negauname naudos – reiškia pralaimime. Ir visa tai skambiai pavadiname “tokiomis žaidimo taisyklėmis”.
Esminis klausimas, kaip mes siekiame to laimėjimo. Yra du pagrindiniai žaidimo būdai:
Konkuruojantis – tam, kad Jūs laimėtumėte, kažkas kitas turi pralaimėti. Geriausias to pavyzdys – sportinės rungtynės. Krepšinio komanda, įmetusi daugiau taškų, laimi, kita gi turi išeiti iš arenos nuleidusi galvas.
Bendradarbiaujantis – kuomet norėdami laimėti, mes siekiame, kad ir kiti laimėtų (win-win principas). Prisiminkime Baltijos kelią, ten nebuvo noro konkuruoti kuri šalis, susikibusi rankomis, suformuos ilgesnę žmonių grandinę. Ten tik visi kartu sugebėjome sujungti kelių šimtų kilometrų atstumu nutolusius miestus.
O kaip mes elgiamės dirbdami kolektyvuose? Komandiniu darbu paremtose įmonių struktūrose bendro tikslo siekimas (kuomet laimi įmonė – laimi darbuotojas, ir atvirkščiai) turi sinergijos efektą. Siekdamas naudos sau ir galvodamas apie kolegų gaunamą naudą, kiekvienas darbuotojas padvigubina, patrigubina ir t.t. savo gaunamą naudą. Galutiniame rezultate nauda įmonei būna ne atskirų žmonių sukurtos naudos suma, o gerokai didesnė.
Žinoma, dažnai abu žaidimai vyksta vienu metu. Svarbu atskirti tikslus ir būdus: jei žaisite konkurencinį žaidimą bendradarbiavimo būdu, didelė tikimybė, kad pralaimėsite. Žaisdami bendradarbiavimo žaidimą konkurenciniu stiliumi greičiausiai laimėsite, tačiau užsitrauksite nepagarbą.
Simfoninio orkestro dirigentai nuolatos susiduria su iššūkiu: kaip sukurti absoliučią harmoniją tarp visų orkestro muzikantų. Ir tai padaryti, neištarus nė vieno žodžio. Prezentacijoje pasiremiama geriausių XX amžiaus dirigentų pavyzdžiais, jų skirtingu “komunikavimo” stiliumi.
Amžinas klausimas – kaip pasiekti, kad įmonė veiktų kaip nepriekaištingas mechanizmas ir tam nereiktų beveik jokių pastangų. Liktų tik begalinis pasitenkinimas vyksmu ir rezultatu.
Interneto tyruose aptiktos 4 taisyklės, skirtos geresniam komandos sutelkimui. Vadovai dažnai nepaiso, o gal tiesiog pamiršta šias taisykles.
1. Darbuotojus samdykite pagal jų nuostatas, o ugdykite pagal trūkstamas kompetencijas
2. Suburkite komandą iš žmonių, turinčių daugiau įgūdžių už Jus
3. Visada teikite grįžtamąjį ryšį bei prašykite jo iš kitų
4. Rodykite pagarbą, tik tuomet tikėkitės to paties iš darbuotojų
Apžvelgus papunkčiui akivaizdu, kad 2 taisyklė yra pati sunkiausia vadovams. Juk taip sunku pripažinti, jog kažko nežinai… Tačiau protingi vadovai lygiai taip pat mokosi iš savo darbuotojų.
Pagarba ir grįžtamasis ryšys darbuotojams – dažnai “neatrasta planeta” net aukščiausio lygio kompanijose. Arba tai yra labai formalizuota ir apsiriboja metiniais pokalbiais. O kaip dažnai paprasčiausias “Ačiū” turi neįtikėtiną poveikį…
Ateityje į šias taisykles (bei daugelį kitų) pabandysime pažvelgti išsamiau.
Gana dažnai tenka lankytis įvairiuose viešuose verslo renginiuose – klubų susitikimuose, pristatymuose, seminaruose, parodose. Be juose gaunamos naudingos informacijos ar žinių, didelė tokių renginių vertė – nauji užmegzti kontaktai. Svarbu tik įveikti savo vidinius stabdžius ir tuos ryšius kantriai “megzti” tiesiogine žodžio prasme.
Komentarai (2)
“Ko siektume šiuo renginiu? Norime, kad po renginio darbuotojai didžiuotųsi, kad dirba mūsų įmonėje”. Taip pokalbyje man pasakė vienos įmonės vadovas. Prioritetai aiškūs – ši įmonė kiekvienu veiksmu siekia sukurti pridėtinę naudą savo verslui. Tai vienas požiūris. Bet daugybė vadovų mano kitaip: kad renginiai – tai išlaidos. O gal jiems paprasčiausiai nepasisekė – pamiršo vieną smulkmeną?
Jūsų komentaras
Visi mes kiekvieną dieną žaidžiame. Žaidžiame bendraudami, dirbdami, šeimoje, laisvalaikio metu. Ir tai nereiškia, kad esame nerimti, kad neatliekame savo pareigų. Tiesiog kiekvienas mūsų veiksmas, kad ir ką bedarytume, yra nukreiptas gauti kažkokią naudą arba atlygį: ieškome geresnio darbo, siekiame didesnio atlygio, norime padidinti įmonės apyvartą, norime užsitikrinti didesnę pagarbą sau ir pan. Gauname naudą – reiškia laimime, negauname naudos – reiškia pralaimime. Ir visa tai skambiai pavadiname “tokiomis žaidimo taisyklėmis”.
Interneto tyruose aptiktos 4 taisyklės, skirtos geresniam komandos sutelkimui. Vadovai dažnai nepaiso, o gal tiesiog pamiršta šias taisykles.
